Dar Å¡is tas
MÄ—nuliui nuÅ¡vietus miesto gatves, kelyje pasirodÄ— žvaigždÄ—. O jei dingus tu pamatei jos atspindy mano akyse, nustebau, pajutau. kaip noriu gyvent... Bet galiausiai tenka vÄ—l iÅ¡ naujo laukt, nes dabar jau nežinau, kodÄ—l nebesigirdi tavo kuždesio, kodÄ—l jauÄiu, jog apakau, ar ne nuo spindesio. ŽvaigždÄ—s, o gal nuo liÅ«desio, kurį regiu ant tavo peties. TrÅ«ksta oro, labai daug minÄių, jai užtektu, vien noro, nebÅ«tu kanÄių, nebÅ«tu blogio, bÅ«Äiau aÅ¡ ir bÅ«tum tu...
hi
Omiljeni prijevodi